• Pacientų pavėžėjimo paslaugos, kurias teikė Greitosios medicinos pagalbos tarnyba (GMPT), buvo apmokamos didesniais tarifais, nei leidžia teisės aktai.
• Iki 85 proc. pavėžėjimo paslaugų kainos kai kuriais mėnesiais sudarė administravimo išlaidos.
• Nustatyta atvejų, kai vieno kilometro pavėžėjimas valstybei kainavo 159 Eur.
• Ketvirtadalis 2025 m. skirto finansavimo buvo panaudota ankstesnių metų skoloms padengti.
• GMPT papildomą finansavimą iš PSDF rezervo gavo nepaisant fiksuoto 2,2 mln. Eur pelno.

Pacientų pavėžėjimo sistema sukurta siekiant užtikrinti, kad gydymo įstaigas lengviau pasiektų žmonės, negalintys į jas nuvykti savarankiškai.  Tačiau Valstybės kontrolės atliktas 2025 metų valstybės ataskaitų rinkinio finansinis auditas parodė, kad šios paslaugos organizavimas ir finansavimas neužtikrino racionalaus valstybės lėšų naudojimo. Kai kuriais mėnesiais pacientų pavėžėjimo administravimas kainavo kelis kartus daugiau nei pats pacientų vežimas, pacientų pavėžėjimo paslaugų kainodara buvo neaiški, kontrolė nepakankama, o auditoriai negalėjo įsitikinti Greitosios medicinos pagalbos tarnybos (GMPT) organizuojamų ir valstybės biudžeto pinigais apmokėtų pacientų pavėžėjimo paslaugų teisiniu ir ekonominiu pagrįstumu.
  
„Pacientų pavėžėjimo paslauga turi užtikrinti pagalbą žmogui, o ne generuoti perteklines administravimo ir logistikos sąnaudas. Kai už trumpą pavežimą valstybė sumoka šimtus ar net tūkstančius eurų, nes automobilis siunčiamas iš kito Lietuvos galo.  Sveikatos sistemoje kiekvienas euras turi kurti vertę pacientui, todėl paslaugų organizavimas turi būti paremtas aiškia atsakomybe, pagrįstomis sąnaudomis ir skaidriais sprendimais. Todėl kviečiu sprendimų priėmėjus siekti atsakymo į esminį klausimą - kodėl buvo pasirinktas būtent toks centralizuotas modelis ir ar nebūtų tikslinga decentralizuoti į savivaldos lygmenį, kur sprendimai būtų priimami arčiau paciento, lanksčiau ir racionaliau?“, – pabrėžia valstybės kontrolierė Irena Segalovičienė.
  
Paslaugų administravimas – brangesnis, nei pačios paslaugos
  
Auditas parodė, kad reikšminga dalis finansavimo buvo skiriama ne pačiam pacientų pavežimui, o paslaugos administravimui. 2025 m. liepos–spalio mėnesiais pavėžėjimo paslaugų užsakymo administravimo išlaidos sudarė nuo 75 iki 85 proc. visų atitinkamo mėnesio pacientų pavėžėjimui skirtų asignavimų. Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) nebuvo nustačiusi šių sąnaudų kontrolės mechanizmo. 
  
Be to, tais atvejais, kai pavėžėjimo paslaugas teikė pati GMPT, dalis netiesioginių administravimo išlaidų buvo kompensuojama papildomai, todėl faktinės administravimo sąnaudos buvo dar didesnės, nei matyti iš oficialių administravimo išlaidų duomenų.
  
Valstybės kontrolės vertinimu, dabartinis paslaugų organizavimo modelis nebuvo pritaikytas realioms paslaugų apimtims ir neužtikrino efektyvaus valstybės pinigų naudojimo.
  
Paslaugų įkainiai – didesni, nei numatyta teisės aktuose
  
Auditas parodė, kad pacientų pavėžėjimo paslaugų kainodara nebuvo valdoma tinkamai. Nors GMPT neturi teisės savarankiškai nustatyti ar keisti valstybės biudžeto pinigais apmokamos paslaugos kainos,  2025 m. spalio–gruodžio mėn. tarnyba taikė savo patvirtintą 104 Eur už valandą įkainį – tai yra beveik 29 Eur daugiau nei teisės aktuose buvo nustatytas 75,14 Eur tarifas. Dėl to, vien per tris mėnesius, 21,1 tūkst. Eur valstybės biudžeto asignavimų buvo panaudota nepagrįstai.
  
Auditoriai nustatė ir daugiau kainodaros trūkumų. Nebuvo aišku, ar į paslaugų kainą įtrauktos visos su jų organizavimu susijusios sąnaudos, o dalis netiesioginių išlaidų galėjo būti kompensuojamos pakartotinai. Tai didino riziką, kad valstybės lėšos už pacientų pavėžėjimo paslaugas buvo naudojamos nepakankamai skaidriai ir efektyviai.
  
Vienas paciento pavežimas kainavo 1 355 eurus
  
Audito rezultatai rodo, kad pacientų pavėžėjimo paslaugos kai kuriais atvejais buvo organizuojamos neefektyviai. Auditoriai nustatė atvejų, kai paslaugos teikėjai atvykdavo iš nutolusių miestų, nors pacientai buvo vežami palyginti trumpais maršrutais. Dėl to reikšmingą paslaugos kainos dalį sudarė ne pats pavežimas, o  vežėjo kelionė iki paciento ir atgal.
  
Vienas pavyzdys – kai pacientas Vilniuje buvo pavežtas 1,1 km atstumą, tačiau paslaugą teikęs automobilis atvyko iš Elektrėnų. Bendras nuvažiuotas atstumas siekė 72 km, o realaus 1,1 km pavėžėjimo paslaugos kaina – 159 Eur. Kitu atveju pacientui nuvežti iš Palangos į Mažeikius (109 km) paslaugos teikėjas taip pat vyko iš Elektrėnų. Bendras nuvažiuotas atstumas siekė 670 km, o paslaugos kaina sudarė 1 355 Eur.
  
Tai  rodo, kad dabartinis pacientų pavėžėjimo organizavimo modelis neužtikrina efektyvaus valstybės finansų naudojimo ir nėra  orientuotas į ekonomišką  paslaugų teikimą.
  
Paslaugų apmokėjimo trūkumai ir abejonių keliantis papildomas finansavimas
  
Audito metu nustatyta, kad iš 7,76 mln. Eur, skirtų 2025 m. pacientų pavėžėjimo paslaugoms, 1,98 mln. Eur panaudota dar 2024 m. suteiktoms paslaugoms apmokėti, nors finansavimas buvo numatytas tik 2025 m. paslaugoms.
  
2025 m. pabaigoje GMPT papildomai skirta 6,2 mln. Eur iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo rezervo lėšų kreditiniam įsiskolinimui mažinti. Tačiau tais pačiais metais tarnyba fiksavo 2,2 mln. Eur pagrindinės veiklos perviršį.
  
Audito ataskaitoje pažymima, kad sprendimai dėl papildomo finansavimo galėjo būti priimti neįvertinus realios įstaigos finansinės būklės, veiklos rezultatų ir turimų išteklių.
  
Neaiškus valstybės ir savivaldybių atsakomybių pasidalijimas
  
Auditoriai pažymi, kad dabartinis pacientų pavėžėjimo reguliavimas nepakankamai aiškiai apibrėžia valstybės ir savivaldybių atsakomybes organizuojant šias paslaugas. Dėl to dalis pavėžėjimo paslaugų finansuojamos ir organizuojamos valstybės lygmeniu, nors pagal įstatymus jos gali būti priskiriamos savivaldybių funkcijoms.
  
Valstybės kontrolės vertinimu, neaiškus funkcijų ir finansavimo atsakomybių pasidalijimas apsunkina efektyvų paslaugų organizavimą, didina administravimo sąnaudas ir riziką, kad valstybės biudžeto asignavimai bus naudojami neefektyviai.
  
Valstybės kontrolė rekomenduoja aiškiau apibrėžti atsakomybes ir peržiūrėti kainodarą
  
Valstybės kontrolė rekomendavo SAM sistemiškai įvertinti pacientų pavėžėjimo paslaugų organizavimo ir teikimo teisinį reguliavimą, aiškiai nustatyti valstybės ir savivaldybių atsakomybes bei įdiegti realiomis sąnaudomis pagrįstą paslaugų ir jų administravimo kainodarą.
  
Įgyvendinus rekomendacijas būtų aiškiau atskirtos valstybės ir savivaldybių atsakomybės organizuojant pacientų pavėžėjimo paslaugas, o paslaugų ir jų administravimo kainodara būtų grindžiama realiomis sąnaudomis. Tai leistų efektyviau naudoti valstybės pinigus, sumažintų nepagrįstų išlaidų riziką ir užtikrintų skaidresnį pacientų pavėžėjimo paslaugų organizavimą.
  
  
Valstybinio audito ataskaita:  2025 metų valstybės ataskaitų rinkinio finansinio audito rezultatai

Komentarams:
Regina Lakačauskaitė-Kaminskienė,
Komunikacijos ir tarptautinių ryšių departamento išorinės komunikacijos specialistė,
mob. +370 608 93 487, el. p. [email protected]

Ryškėjantis pasitraukimo iš kaupimo II pensijų pakopoje mastas kelia klausimų dėl poveikio viešiesiems finansams. 2026 m. perėjus prie savanoriško kaupimo modelio, gyventojams suteikta galimybė pasitraukti iš dalyvavimo II pensijų pakopoje iki 2027 m. pabaigos. Jau per pirmąjį 2026 m. ketvirtį beveik 40 proc. dalyvių nusprendė nutraukti kaupimą pensijai ir atsiimti pinigus. Tai rodo itin reikšmingą pasitraukimo mastą. Palyginimui, 2021 m. Estijoje per pirmąjį etapą iš sistemos pasitraukė 20 proc. dalyvių. Lietuvoje dažniausiai kaupimą nutraukė jauni (25–35 m.) gyventojai, o pagal pajamas – asmenys, uždirbantys apie vidutinį darbo užmokestį. Tokio masto pasitraukimas iš II pensijų pakopos jau kelia rizikas jos egzistavimui. Atsižvelgiant į šias tendencijas, kyla klausimas, kaip tai paveiks fiskalines rizikas, ypač susijusias su „Sodros“ rezervų panaudojimu?

AUTORIUS 

Jaroslav Mečkovski
Fiskalinės stebėsenos centro vyriausiasis ekonomistas
el. p. [email protected]

• Viešojo administravimo institucijų darbo užmokesčio augimas 2025 m. buvo lėtesnis nei pirmaisiais valstybės tarnybos pertvarkos metais.
• 2025 m., kaip ir visą 2023–2025 m. laikotarpį,  sparčiausiai augo valstybės politikų ir valstybės pareigūnų pareiginė alga, o teisėjų atlyginimų, kurie labiausiai didėjo pirmaisiais pertvarkos metais, augimas buvo mažiausias.
• Nors pirmaisiais pertvarkos metais abiejų vadovaujančių pareigybių grupių augimas buvo panašus, antraisiais metais sparčiau didėjo pagal darbo sutartis nei valstybės tarnyboje dirbančių vadovų pareiginė alga.
• Savivaldybių administracijų atlygio skirtumai išliko dideli.

Naujausia Valstybės kontrolės atlikta „Viešojo administravimo institucijų darbuotojų ir darbo užmokesčio pokyčių apžvalga“, vertinanti nuo 2024-ųjų įgyvendinamos valstybės tarnybos pertvarkos siekį sukurti konkurencingesnę darbo apmokėjimo sistemą, rodo, kad darbo užmokestis viešojo administravimo institucijose toliau augo, tačiau 2025 m. atlygio pokyčiai buvo ne tokie ryškūs kaip pirmaisiais pertvarkos metais.
  
Pirmaisiais pertvarkos metais (2023–2024 m.) bruto darbo užmokesčio augimo tempas viešojo administravimo institucijose siekė 13 proc. ir buvo spartesnis nei privačiame sektoriuje  (9 proc.) bei visame šalies ūkyje (10 proc.). Antraisiais (2024–2025 m.) darbo užmokesčio augimas tęsėsi, tačiau sulėtėjo iki 8 proc. ir beveik susilygino su kitų sektorių augimo tempais. Per visą 2023–2025 m. laikotarpį viešojo administravimo institucijų darbo užmokestis padidėjo apie 21 proc. – šiek tiek daugiau nei privačiame sektoriuje (apie 18 proc.) ir visame šalies ūkyje (apie 20 proc.), bet mažiau nei visame viešajame sektoriuje (apie 23 proc.).  
  
„Atlyginimų augimas yra tik viena valstybės tarnybos pertvarkos dalių, o ne galutinis tikslas. Kviečiu atsakingas institucijas įsivertinti tikruosius reformos rezultatus. Juos turėtume vertinti per viešojo administravimo efektyvumo prizmę – ar augant atlyginimams sistema tampa patrauklesnė profesionalams, ar valstybės aparatas veikia lanksčiau ir ar gyventojai gauna kokybiškesnes paslaugas“, – sako valstybės kontrolierė Irena Segalovičienė. 
  
Ryškesnis vidutinio darbo užmokesčio (VDU) šuolis daugeliui institucijų buvo vienų metų pokytis
  
Nors darbo užmokesčio didėjimas viešojo administravimo institucijose tęsiasi ir antraisiais valstybės tarnybos pertvarkos metais, reikšmingai sumažėjo institucijų, galinčių sau leisti sparčiai kelti algas. Pirmaisiais metais VDU daugiau nei 15 proc. augo net 172 valstybės lygmens institucijose, o antraisiais metais tokių liko vos 55 iš 495 valstybės lygmens institucijų. Abejais metais tokį augimo tempą išlaikė tik 27 institucijos, daugiausia švietimo ir mokslo srities įstaigos. Teismų grupė taip pat rodo, kad didžiausias atlygio pokytis įvyko pirmaisiais pertvarkos metais: 2024 m. teismų grupei priskirtose institucijose VDU padidėjo 19 proc., o 2025 m. – 3 proc.
  
Atlyginimų atotrūkis savivaldybėse nemažėja
  
Analizuojant situaciją savivaldybėse matyti, kad per dvejus pertvarkos metus atlyginimai jų administracijose augo nuosekliau nei didžiosiose valstybės institucijose, tačiau atlygio atotrūkis tarp savivaldybių per dvejus metus nesumažėjo ir liko beveik toks pat. Šioje vietoje aiškiai dominuoja didieji miestai bei kurortai, tokie kaip Vilnius ar Neringa, kur VDU perkopė 3,5 tūkst. eurų ribą, o mažesnių savivaldybių administracijose, tokių kaip Lazdijų ar Šakių rajono, VDU nesiekė nė 2 000 eurų.
  
Vadovų atlygio augimas atliepia pertvarkos tikslus, specialistų – išlieka lėčiausias
  
Pareigybių grupių analizė rodo, kad pertvarkos siekį stiprinti vadovų korpusą labiausiai atliepia vadovaujamas pareigas einančių darbuotojų pareiginės algos augimas. Šį augimo poreikį iš dalies lėmė tai, kad iki reformos viešojo administravimo institucijų vadovų algos buvo siejamos su konkurencingumo problema. 2025 m. didžiausiu atlygio augimu išsiskyrė valstybės politikai ir valstybės pareigūnai – 16 proc., o per visą laikotarpį šios grupės pareiginė alga taip pat augo sparčiausiai – 47 proc. Teisėjų grupėje pagrindinis šuolis įvyko pirmaisiais pertvarkos metais, kai pareiginė alga padidėjo 30 proc., o 2025 m. augimas buvo nežymus – 2 proc.
  
Vadovaujančių pareigybių grupėje antraisiais pertvarkos metais išryškėjo skirtingi augimo tempai: pagal darbo sutartis dirbančių vadovų pareiginė alga didėjo sparčiau nei valstybės tarnautojų, einančių vadovaujamas pareigas. 2025 m. pagal darbo sutartis dirbančių vadovų pareiginė alga augo 13 proc., o valstybės tarnautojų vadovų – 8 proc. Pirmaisiais pertvarkos metais abiejų grupių augimas buvo panašus – apie 15 proc. 
  
Tuo tarpu patarėjų ir specialistų grandyje pareiginės algos antraisiais metais didėjo apie 6 proc. ir jų augimas išliko lėčiausias. Vidutinis darbuotojų skaičius visose šiose pareigybių grupėse abiem reformos metais išliko stabilus ir reikšmingai nesikeitė.
  
Apžvalgos duomenys ir rezultatai, pateikti interaktyviame įrankyje, leidžia analizuoti informaciją ir įvertinti darbo užmokesčio bei darbuotojų skaičiaus kaitos tendencijas:: Microsoft „Power BI“. 

Viešojo sektoriaus darbuotojų darbo užmokesčio apžvalga

  
Komentarams:
Gretė Maziliauskaitė, 
Komunikacijos  ir tarptautinių ryšių departamento išorinės komunikacijos specialistė 
mob.  +370 627 21 287, el. p. [email protected]